ūkėjas

ūkė́jas (-is), -a (neol.) smob. (1) NdŽ, ūkė̃jas, -à (4) KŽ 1. Ls, NdŽ, KŽ gyventojas, pilietis: Kaulus tenai sudėjo vėlėms, arba žemelės ūkėjoms, tai yra žemė[je] gyvenančioms dūšioms džiaugties S.Dauk. Aukštai pakėlė apšvaistą ūkėjų anose šalyse A1885,317. 2. NdŽ ūkininkas.